slūželninkas

×slūžélninkas (-nykas), -ė smob. (1) [K]; N žr. slūžauninkas 1: Ir slūželnykė ne šuva, duot ir jai reikia atsilsėt Mlt. Sulaukus antrų metų, daboja diedukas – pradėjo slūželninkas arti balas SI236.